Antroji metų premjera, taip nekantriai mano laukta- šūdas, kada aš nueisiu į kiną, kad viską neišlaukus per kompą stebeiliju?? Filmas lėtas, melancholiškas, mistiškas, o trumpiau- keiiiistas, kaip ir būdinga Von Trierui. Aktorių pasirodymai sužavėjo, ypač Kirsten Dunst- tas niūrus žvilgsnis pradžioj- net šiurpas nukratė; gražu žiūrėti, kaip tobulėja aktorė (kažkada filmavosi
Bring it On, Dieve šventas...) Vestuvės, kurioms išleista belekiek babkių ir kurių niekam nereikia. Nuotaka taip dažnai keičia nuotaiką, čia dingsta, čia vėl atsiranda, iškart supranti kad turim reikalą su psihologo galvos skausmu:) Būsena atvaizduota idealiai. Filmas padalytas į dvi dalis,
Justine ir
Clare, pirma griūva vienas, po to- kitas pasaulis. Be nuogybių miške neapsieita, kaip čia Larsas be šito, nu bet vyriška lytis tik džiaugsis, nors ir trumpai. Žemės dienos suskaitytos, į ją tuoj trenksis kita planeta, bet juk vis tiek čia nieko gero, kaip sako
Justine. Savotiškas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą