2012 m. liepos 15 d., sekmadienis

Jeff, Who Lives At Home (2011)

Kartais žmogus susimąstai- ar įvykiai, kurie tave ištinka yra  atsitiktiniai, ar iš anksto nulemti. Pabandysiu paaiškint-  planavai planavai, bet žiūrėk, lygintuvas sudegino bliuską, per ją pavėlavai į autobusą, nes jei būtum spėjus, tau būtų nušvilpę piniginę, bet tai būtum pastebėjus tik picerijoj, kai reikėtų mokėti sąskaitą. Žodžiu, pagaunat mintį. Džefas irgi tiki likimu- labai savotiškai- nedirbdamas, sėdėdamas mamai ant sprando ir vis ieškantis ženklų, vargšeliui "Signs" pasirodė labai pranašingas ir gilus filmas, matyt, persistengė Gibsonas :D Taigi nuo nemandagaus skambučio telefonu prasideda virtinė įvykių, kurie kelia juoką, bet iš lėto veda prasmingo finalo link.Visa šeima gan kreizova, brolis vaidina suaugėlį, vedusį vyrą, bet gainiojasi tariamą žmonos meilužį kaip koks ponas Bynas, užuot nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėjęs ir nesityčiojęs iš jos troškimo, negalėjau suprast, kaip ji išvis su juo gyvena. Na o trečias- Susan Sarandon! Seniai nesimatėm, labai gerai išsilaikius, vis ta pati atsargios, pavyzdingos maniera. Daugiausia ją matom ofiso aplinkoj, kurioje seniai mirė svajonė įstoti taikos korpusan ir bučiuotis po kriokliais, kokia nejauki man ta romantika, brrr...Iš pradžių skeptiškai žiūrėjau, bet pamažėl įtraukė. Jason Segel įdomus tipas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą