2012 m. rugpjūčio 19 d., sekmadienis

The Field (1990)

Priminė Pearl Buck romaną "Geroji žemė", apie kiną, kuris visas savo jėgas dėjo į žemės ūkį, stengėsi iš paskutiniųjų, nes žemė buvo jo maistas ir miegas, rytas ir vakaras,- gyvenimo prasmė. Deja, sūnūs tos ištikimybės nepaveldėjo, ir sendamas  mato, kaip  triūsas eina perniek. Taip ir čia. "Bulius" Makeibas yra tikras- artėjančio aukciono metu jis pagaliau įsigis lauką, kurį dirba n metų; kaimelis tą žino ir niekas su juo nesivaržys, Senio daug kas nemėgsta, bet bijo dar labiau. Tačiau kelią pastoja amerikietis, siūlantis aukštesnę kainą. Bet Makeibas yra vienintelis, turintis teisę į žemę, nesvarbu niekas... Ir taip sukuriamas vienas įsimintesnių veikėjų kino istorijoj, beveik kiekviena scena su Richard Haris traukia dėmesį, o ten kur kalba apie savo motiną,- lieki šokiruota. Ir arkliui aišku, kad jam trūksta vieno šulo, bet ta beprotybė tokia beatodairiška ir visai nejuokinga, greičiau pavojinga. Kaip jis siundo sūnų ant amerikiečio- antžmogiška, kaip šunį, kaip gyvulį... Tais metais Oskarą  laimėjo Ironsas už "Reversal of Fortune", bet Richard Haris buvo žymiai labiau vertas prizo. Apsėstas, vienišas, užsispyręs ir pasmerktas. Jeigu filmas vystosi lėtai, pagyvinant dūdmaišių muzika, tai atpildas laukia gale; tai finalas, kurio nepamirši. Likau sukrėsta.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą