Welcome Home, Roxy Carmichael (1990)

Esu Winonos gerbėja, negalėjau praleisti... Radau, nuvijau žiovulį, ir įkaliau trečią filmą per dieną- jei jau laisvadienis, tai reikia džiaugtis :D Reitingo dydis man liko mįslingas- kodėl taip MAŽAI??? Filmas puikus, veikėjai šaunūs. Dabar, pagalvojus, net prasmė gili- apie tai, kokios didelės reikšmės mūsų gyvenimui turi žmonės, kuriems nė velnio nerūpim. Klaido  miestelis ruošiasi dideliam įvykiui- atvyksta Roxy Carmichael, žvaigždė, gimusi ir užaugusi šiam dievo pamirštam žemės lopinėly. Komedija beveik satyrinė, su grotesko trupiniais- tas perdėtas iškilmingumas, absurdiški suvenyrai, steigiami Roxy fondai.. Bet labiausiai tas būsimas atvykimas paveikia buvusį jos vyrą, kuris neužmiršo praeities mylimosios, ir miestelio atstumtoji, 15-metė, besirūpinanti niekam nereikalingais gyvūnais, nuo pašaipūnų besiginanti sarkazmu arba tuo ypatingu Winonos žvilgsniu- asmeniškai labiausiai patiko jos kūryba klasėje, kur jinai priverčia nepatogiai jaustis Džeraldą, kuris nėra toks netikęs kaip dauguma paauglių, bet bernui reikia laiko atsikvošėti (stiprioji lytis kaip visad mąsto ..vėžliškai). Gerai, kad merginą kažkas palaiko- mokyklos psichologė, nes nesuprantu, kaip vargšė ištveria tokiam debilų mieste, su kvanktelėjusiais įtėviais- išraiška, kai užtinka juos besimyluojančius- verta milijono :D

Dinky Bossetti: From a deep, immaculate kiss she spread her two ripe, dripping limbs and then I happened.

Teacher : I beg your pardon.  

Dinky Bossetti:  And the moon throbbed and fought with an angry sun all that day and all that night. Until it forced me out.
Teacher : Dinky!  

Dinky Bossetti: Now I scald here... alone. Touch me. With your white words and your dead hands. Now before I freeze.
Teacher : That'll be enough!  

Dinky Bossetti: And become one of you.
Teacher : DINKY! 

Dinky Bossetti: You interrupted me.