Apsileidau, blog'as merdi, reikia kažką daryt! Prisikaupė nemaža krūvelė, reikia suimt save į rankas ir kažką brūkštelt. Pradėsiu nuo seniausio, prieš savaitę matyto, prancūziškai elegantiško, bet gana keisto (jokiu būdu ne trūkumas) Sylvan Chomet darbelio. Animacinis filmas, akiai lengvai atpažįstamas stilius- dideli veidai ir atsikišusios, lyg atskirą gyvenimą gyvenančios nosys ir artimo meilė, kurios rasti vis sunkiau :) Močiutė, su nutukusiu šunimi, mėgina klaidžiam Niujorke rasti anūką, kurį pagrobė keistų pomėgių turį mafiozai- ne, apie pedofiliją nėra net kalbos, nusiraminkit. Nepavadinčiau jo žiūralu vaikams, siužetas gali biškį sujaukti imlų protelį, bet tokie man ir patinka. Animacija suaugusiems, o ne šrekiada ir pan. nesąmonės. Įsiveliama į gaudynes po gatves, prilygstančias geram veiksmo filmui, į pagalbą šoka trys trenktos senikės, kadaise garsios dainininkės. Bet labiausiai išsprogo akys žiūrint į jų vakarienę, kaip šlykštu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą