Gerai, kad pirmiau į rankas pateko kyga, paskui- filmas, nes daug ką pažiūrėjus suprasti sunku. Turbūt daug kartų dar skaitysiu Persepol'į, gal kada su nuolaida nusipirkt išeis. Įsimylėjau animaciją, aišku, ne Pixar braižo, o tą originalią, pieštuku išspaustą- kaip Plymptono- jis viską daro pats. Filmas apie mergaitę iš Irano, kurį drebina karas su Iraku, apie valdžios susidorojimą su maištininkais, apie palaidotus draugus ir gimines- ypač liūdna, kur atsisveikinama su dėde Anušu. Moterys turi apsitūloti skudurais, neva kad neviliotų vyrų, draudžiami vakarėliai, gyventi atrodo, neįmanoma, o tau tik aštuoneri. Bet viskas papasakota tokiu linksmu stilium, be to, Marjani labai pasisekė- ji turi liberalius tėvus ir pasiutusią močiutę, kurie kursto dukters laisvamaniškumą, neleidžia užgesti asmenybei. Taip sekam Marjani jos paauglystės metais, liūdną atkarpą Austrijoje, paskui vėl grįžimą į Iraną, vedybas, kad galiausiai visiškai išsilaisvintų- juk buvo auginta kaip laisva, savo nuomonę turinti moteris. Nors asmeniškai knyga- komiksas patiko labiau-
surijau per dvi dienas:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą