2012 m. spalio 10 d., trečiadienis

Serpico (1973)

Visada įdomu stebėti Pacino, o ypač jaunystėje, tose senose juostose, kurių mano bendraamžiai nežiūri, o tėvai nematė dėl geležinės uždangos, kada užsienio filmas buvo KAŽKAS. Tikėjausi intensyvaus oldschool'inio crime'o, bet teko pripažinti, kad visai nepažįstu Sidney Lummet, kurio tikslas ne tas. Jaunas, ambicingas policininkas tikisi kalnus gatvėse nuversti, susemti piktadarius ir užtikrinti civilių ramybę ir saugumą. Deja, jau pirmos užduoties metu pamato, kad nudirbus sunkiausią darbą, tavo bylą perima tingūs kontoros storašikniai, kyšininkavimas ir korupcija pasiekę aukščiausią mąstą. Vertybių žlugimas, sumautas asmeninis gyvenimas,- štai prie ko Serpico priveda svajonė tapti pareigūnu. Veikėjo blaškymasis, neviltis, pyktis, mintis, kad esi niekas prieš sistemą dar ilgai lieka atmintyje. Galiausiai Serpico nutaria išduoti buvusius kolegas, rizikuodamas viskuo; dabar kiekvienas faras- priešas, o gyvybė kabo ant labai plono plauko; skundiko šlovė tysisiasi kaip prie bato prilipęs šūdas. Originali, drąsi ir pasmerkta asmenybė.  Darau išvadą, kad tik senus filmus man beliko žiūrėti, jiems neturiu jokių priekaištų... Pagal tikrą istoriją, kurios laiminga pabaiga man sunku patikėti. KAIP JIS DAR GYVAS?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą