Primena
No Country for Old Men, tas pats pasmerkto bėglio motyvas. Žiaurus persekiotojas, bejėgė, į kampą užspeista auka, bet idėja kita. Pūvanti Amerika. Du vyrukai pasirašo sau nuosprendį, kai sutinka apiplėšti kazino. Planas gal ir turėjo galimybę, bet mafija nekvaila. Kazino šeimininkas kartą jau sugalvojo nesąmonę ir pats parengė kazino apiplėšimą, todėl po antrojo visi įtarimai turėjo kristi ant jo. Tačiau planas neišdegė, ir režisieriaus užmanymas iškart aiškus. Gaila Liott'os veikėjo, kurį įpratau matyti kieto niekšelio vaidmenyje, susenęs, išsigandęs... Istorija kiek pristabdoma, laikas užpildomas pavargusio mafiozo mini špažintim. Gandolfini storesnis ir šlykštesnis nei įprastai, tinka puikiai. Fone girdėti Barako Obamos ir Džordžo Bušo postringavimai apie tai, kad visi lygūs, kad turim eiti išvien, kad krizę galime įveikti, ir pan blevyzgos, kurios kontrastuoja su veiksmu ekrane. Mirtis dar niekad nebuvo tokia stilinga, iš peršautos galvos tikštantis kraujas atrodo kaip stiklo karoliukai, raudoni, žaižaruojantys.. Jėga. Brad Pitt čia- baudžianti ranka, filosofuojantis gangsteris, bet neatrodo grėsmingai, gal kaltas gražuoliuko įvaizdis arba požiūris į smurtą- jam tai patinka daryti
švelniai. Jei kas įjungtų specialius efektus ir kino salėj būtų paskleista prakaito smarvė, filmui nieko netrūktų. Veikėjai- nelaimėliai vagys- tokie nevalyvi, kad net koktu darosi, bet taip labai tiksliai piešiamas pogrindžio pasaulis- be pagražinimų. Nemanau, kad kuris salės žiūrovas norėjo atsidurti kurioje nors barikadų pusėje. Išsidergimas iš Amerikos, kaip svajonių šalies, drąsus sprendimas, kirsiąs per reitingus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą