The Sinister (2012)

Labai norėjau pamatyti jį Vėlinių išvakarėse, nes turėjau laisvą vakarą ir tikrai planavau, bet gerai padariau, kad pasilikau namie, ir prasukau Walking Dead- American Horror (nors labiau tiktų American Blood) Story maratoną. Filmas baisus, na, išgąsdina, turiu omeny ekraną, didžiulį garsą, žinai kad tuoj kažkas kyštels, tai ne staigmena, bet visagalis triukšmas pviverčia pašikti iš kėdės. Istorija nei nauja, nei ką- šeimynėlė atsikelia į namą, kuriame įvykdyta šiurpi žmogžudystė, nes patriarchas matai, rašo knygą, jam reikia įkvėpimo. Palėpėj randa šlykščių vaizdajuosčių dėžę ir prasideda"kino" seansai su viskio stiklu rankoje. Kuo daugiau žiūri, tuo labiau jam maišosi galvelėj, prasideda paranoja, jam regisi, kad po namus kažkas vaikšto naktimis. Pirmą filmo valandą neįvyksta visai nieko, bet tai ne minusas, priešingai. Tamsos ir šiurpaus garso takelio dėka kuriamas tas nuostabus siaubas, seniai užleidęs vietą kraujo taškymuisi ir mėsų skraidymui. Paliekama erdvė vaizduotei, kai nežinai, kas tyko tamsoje, brrr, nemalonus jausmas paliko. Įvykdytos keturios siaubingos šeimų ritualinės žmogžudystės; deja, jas skiria per dideli laiko tarpai, kad žudikas būtų pajėgus? žudyti vėl ar gal išvis nebegyvas- pribaigtas metų naštos :) Taigi kame esmė? Rašytojas puikiai atliko namų darbus, iškniso ženklą ant sienos, kuris reiškia mažai žinomą blogio dievybę Bagulu, vaikų ėdiką. Atkreipkit dėmesį, kaip profesorius jį pristato, numiriau iš juoko (tiesa, aš vienintelė salėj) :D Filmui daug prikišinėjama, kad siaubai labai nuspėjami, kad pabaigą galėjai pats išrišti, turint omeny, kad iš kiekvienos šeimos likdavo gyvas vienas vaikas, dingęs be žinios, bet mano kriterijai siaubui visai kiti- kad tik nebūtų juokinga!  Ir nebuvo. Gąsdinimas pigus, klišinis, bet tai nekeičia fakto, kad delnai prakaituoja žiūrint :) Kiek daugoka kraujo, bet aš linkusi vertinti teigiamai.