Dusk (2010)

O čia rimtesnis kalibras, grupelė paauglių nusprendžia nužudyti draugę. Istorija parodoma kiekvieno jų akimis, atskleidžiamos priežastys, kaip ši klaiki idėja gimė, kur priežastis. Nejaugi mergiotė tikrai tokia bjaurybė, ir nusipelno mirties? Taip, itin bjauri manipuliatorė ir melagė, bet žiūrėdamas filmą susidarai vaizdą, kad psichologinių problemų turi kiekvienas iš draugų, o ne ji. Pavydi bendraamžė, nesugebanti "atmušti" įkyrios savo vaikino gerbėjos, šlapukas jos draugas, sergančia motina viena pats besirūpinantis ir jo bestuburė draugė, apaugusi lašiniais, ir kas ten dar... A, užsislaptinęs homoseksualistas, slapta įsimylėjęs invalidę prižiūrintįjį. Šis vienintelis neturi jokio pagrindo jai nužudyti, todėl padaro tai taip šaltakraujiškai žiauriai, kad akyse dar ilgai stovi jos besimuistantis kūnas. Paauglių portretai lyg nužengę iš mokyklos suolo- didžiulis skirtumas tarp amerikietiško ir europiškojo kino. Ten išdažyti manekenių veideliai pasmerkia filmą nuo pat pradžių- pažiūrėkit naujausią Carrie remeiką, žodis apgailėtina dar niekada neskambėjo taip silpnai, o tai stiprus žodis. Žiūrėti nejauku, nes žinai kas nutiks filmo gale, telieka spėlioti, kokį būdą jie pasirinks, kadangi žmonių daug, kažkas ištikš (taip ir nutinka). Turint omeny, kad tai draugų kompanija, įdomu stebėti bendravimo ypatumus, kurie man pasirodė keistoki; nieko panašaus nepraktikuoju su saviškiais, todėl keista, kaip ji nieko nenujautė. Juk buvo gan aišku, kur link viskas krypsta...Stiprus!

The Story of Luke (2012)

Sėdint ant biletenio ir ryjant antibiotikus, atsiranda laiko užleistiems darbams, pvz. susitvarkyt blog'ą, nes jau eilė filmų tįsiaisi kaip šlapia uodega paskui. Prieš porą savaičių matyti autisto Luko nuotykiai verti nusėsti čia, nors rimto vertinimo čia negali būti.  Po močiutės mirties nėra kur dėti dviejų žmonių- jos sukriošusio vyro ir anūko, sergančio "užsisklendusiųjų" liga, kol sąžinės graužiamas juos ima globoti dėdė. Tas labai nepatinka fifai-kalei jo žmonai, nuolat jam prikišinėja, atsirevanšuodamas pastarasis su ja nesimyli (auč!) santuoka braška. Labai patiko pirmas istorijoje RIMTAS Seth Green vaidmuo. Charizmatiškas rėksnys, paniškai nekenčiantis ir bijantis žmonių, jo isterija parduotuvėj buvo tokia tikroviška kad net šiurpas nukrėtė. Taip pat juokingos Luko pastabos tetai, kuri nemoka gaminti, ir tas pseudo-gėjiškas balso tonas, kuriuo bendrauja su aplinkiniais. Tiks norint linksmai, bet netuščiai praleist vakarą, neįtempus smegenų. Topinė frazė-My relatives say I'm worth a catch. And you are going to regret this. A lot.

Vampires (2010)

Neįtikėtina, kad šiais laikais dar gali išvysti kažką stebinančio vampyrų temoje, rodos, beviltiškai išsemtoje, o Susan Meyer gerokai į ją prikakojo. Idėja- fantastiška! Žurnalistų grupė atkakliai mėgina įsilieti į Belgijos vampyrų bendruomenę ir nufilmuoti jų kasdienybę, tik gan sunku susitarti.. Pradžia užkabina, juokiesi, o paskui vienas nustebimas po kito. Maištaujanti paauglė duktė, besirengianti ružavai, emigrantus tiekiantis tėvelis, karstų mados ir Mėsa- šeimoje gyvenanti gyva mergina, kurią normaliai maitina, o išalkę doroja šeimynykščiai. Beje, ar esat girdėję apie vampyrų psichologus? Dokumentiniu stiliumi nufilmuotoje medžiagoje vampyrai dėsto pažiūras į gyvenimą, kalba apie nuobodulį, kurio neįmanoma išvengti, gyvenant tiek metų, kaip jie improvizuoja medžiodami ir t.t. Bendruomenė, kaip ir visur, turi Lyderį, kurio žmonos niekam nevalia liesti, paradoksalu, bet ši yra sekso ištroškusi ir taip negalvoja :) Filmas šokiruoja, stebina, juokina visą laiką, sekam jų netikėtą persikraustymą į Kanadą, kaip šeimos galva skundžiasi naujomis čia gyvenančių brolių taisyklėmis,- turi dirbti ir būti naudingas visuomenei! Keisčiausias veikėjas ko gero, buvo motina- ar čia vaidyba, ar aktorė su diagnoze? :)....

Thesis (1996)

Keistas derinys- ispaniškas trileris, kur žudikas aiškus iš anksto, bet turi prastumti geras dvi valandas, kol tau teškiama į veidą- ogi žudikas jis, nežinojai? :D Šiaip nesityčioju čia, bet sakau, visai nebuvo intrigos, kuri būtų labai pravertusi tokio žanro filmui. Bet išpildymas malonus akiai, vien  faktas, kad rasta vaizdajuostė su kraupiu savo turiniu iškart neatsidūrė policijoj, baugina, o studentai sugalvoja pažaist detektyvus. Uoli moksliukė ruošiasi tezėms, kurių tema- smurtas žiniasklaidoj, tai kreipiasi į keistų pomėgių bendramokslį. Namuose jis  turi daug siaubekų atributikos ir šūsnį šlykščių siaubo filmų, kuriuos žiūri su pasimėgavimu triaukšdamas čipsus. Mergina gauna daugiau nei norėjo, bet paskui universiteto bibliotekoj, kažkokiam niekam nežinomam skladuke randa kai ką ypač aštraus..vaizdo kasetę, kur nufilmuota kankanama mergina, kurią galiausiai nužudo. Porelė imasi tyrimo, kuris priveda prie paslaptingojo Bosco, bad guy, kuris taip patraukia Anchelą, kad jai nebesinori tikėti, kad žudikas galėtų būti jis. Labai patiko ta baugi nuotaika, ant kurios stovi filmas, ir Čemos veikėjas- akiniuotas rėksnys. Europietiškas rimtumas suteikia filmui solidumo, Holivudas įkištų apgailėtiną gražuolę išverstais papais ir kokį netikusį nerd'ą, kuris nuėmus stiklus pasirodo besąs modelis, ir dar daug lėkšto humoro. Kaip trileriui daugokai juokiausi, bet visuma patiko.

Sons (2006)

Nepatogus norvegiškas apie nepilnamečių seksualinį išnaudojimą. Suręstas labai stipriai, nes pagrindinis tvirkintojas kaip koks hipnotizuotojas; maždaug o ką blogo padariau, patys pas mane ateidavot...sekundę ir pats susimąstai, bet nupurtai tą mintį kaip prie rūbų prikibusį dagį. Skriaudėjo ir aukos santykiai paremti tokia priklausomybe, prisirišimu, nenaudojamas smurtas,  nenuostabu, kad  įtikindavo berniukus, kad jie vieninteliai ir nieko čia blogo nesą. Gal jei būtų pavaizduotas atgrasiau- storas, praplikęs nevala pydaras, o čia.. inteligentiškos išvaizdos, su ūsiukais ir akinukais.. Šiurpą varo emocijos, kurias patiri žiūrėdamas, kaip jau sakiau, vien blykstelėjimas sąmonėje, o gal tikrai nieko tokio?...  Bežiūrint filmą kilo mintis- visi iškrypėliai yra iškrypėliai mūsų požiūriu, nes mus kažkas to išmokė, pasmerkė nenormalų elgesį, ir tai tapo tabu,- tai tik išsilavinimo klausimas; štai kodėl vaikai tokie pažeidžiami. Dauguma filme rodytų berniukų auga nepilnose šeimose, su nuolat dirbančiais ir laiko jiems neskiriančiais gimdytojais, vienatvė ir prabudęs lytinis potraukis nuveda tamsiais keliais.. Baseino prižiūrėtojas Larsas užtinka pediką su paaugliu, ir paskui jį šantažuoja. Į domiausia aplinkinių reakcija į Larso atradimą- niekam NERŪPI ir niekas nenori KIŠTIS. Pažeminimas, kurį patirs aukų šeimos ir pačios aukos atseit didesnis pavojus už būsimų aukų sugadintą jaunystę. Herojus blaškosi, jo veiksmai sunkiai paaiškinami, čia jis šantažuoja, čia nuneša medžiagą žurnalistams, kol galiausiai paaiškėja neracionalaus elgesio priežastys. Nemalonus, bet psichochologiškai sulipdytas puikiai.

Broken (2012)

Visai įdomus darbelis apie smurtą, ir kaip jis atsiliepia mūsų trapiam pasaulėliui. Britai labai gerai moka pavaizduot tą gyvuliškumą, slypintį žmoguje, apnuoginti jį, išryškinti, kad žiūrovas pasijustų šlykščiai nepatogiai- iškart prisiminiau Thyranosaurus. Viskas prasideda, kai maža mergaitė pamato tokį vaizdą- kieme nekaltai plovęs mašiną, lėto mąstymo vaikinukas užpuolamas agresyvaus kaimyno ir žiauriai sumušamas, vėliau išvežamas į nuovadą. Pasirodo, tėvas manėsi ginąs vienos dukterų garbę- nepasisekė vargšui, augina tris ryžas kekšes. Veikėjų daug, veiksmo-ne, bet jis labai subtilus, be vieno nebus kito, jei reikėtų smulkiai perpasakot siužetą, būtų sunku išvardint seką, kas po ko ėjo, kad užvirė tokia maišatis. Lieka tik klausimas, ar Rikas buvo išprovokuotas, ar buvo galima išvengti to, kas įvyko. Labiausiai patiko tos ryžos sesutės, o ypač jaunėlė, kurią vyriausioji moko bully'inti mokykloje. Mergiotė pasiutus, o jau tie sukelti plaukai pas visas :D Raudonplaukiai dega nuo vidinės ugnies, kitaip nepasakysi. Smarkūs veikėjai mane visada traukia, o jei dar neigiami, nors vaiko traktuoti geras/blogas gal nereikėtų, labai subjektyvu. Vaidyba sklandi, niekas nekliūva, ką reiškia Tim Roth, o ką čia veikia Cillian Murphy nesupratau, jo išvis siužetui nereikia. Bendrai paėmus, visi herojai atrodo kaip dekoracijos pagrindinei minčiai iliustruoti- negali likti abejingas, smurtas jei ne fiziškai, tai psichologiškai tave užkabina; tik nuo tavęs priklauso, kaip paskui egsiesi.

Bullet (1996)

Filme po truputį matyti, kuo Mickey Rourke pavirs ateityje- bokso sumaitota ir plastinių pakenkta pabaisa. Nuoroda nežymi, atpažįsti mielą vaikinuką iš Dinner, bet orientyras gana aiškus. Istorija telpa į sakinį: buvęs kalinys laukia paskutiniosios, karts nuo karto pasisvaigindamas. Išėjęs iš cypės, 35-erių metų Bučas "Kulka" Steinas neturi iliuzijų, aštuoneri metai, aistra narkotikams jį sugniuždė. Pasidavęs žmogus. Vėliau pamatom, kad ir kiti šeimos sūnūs su "kabliukais"- Vietname išprotėjęs Luisas ir jaunėlis, apsinešęs romantikas- menininkas. Garso takelis nustebino, būtent jis yra filmo vairas prasmingumo link. Kad būtų visai gerai, kažko pritrūko, Rourke vaidino gerai, sakyčiau operatorių buvo galima paspausti, trūko gero vaizdo, kinematografija labai paprasta.Panašios nuotaikos ir Leaving Las Vegas, bet ten nepalyginti geriau išplėtota asmenybės nuosmukio istorija, ten kekšė ją papildo, o čia gan daug pašalinių veikėjų, kurie trukdo susitelkti ties Buču. Latentinis gėjus, Luisas, talentingas, bet pasmerktas niekada neišgarsėti Rubis.. Nigeriai pavaizduoti itin šlykščiai, sunku nusikratyt rasistinio nusistatymo, Tupac Shakur su lopu ant akies nesukelia teigiamų emocijų, puikiai padirbėta kuriant jo tipą- keršto ištroškęs narkodileris, tiesa, vaidybos įgūdžiai mediniai :) Kartais gyvenime per vėlu kažką keisti, viduje jau esi miręs.