2013 m. balandžio 29 d., pirmadienis

Dusk (2010)

O čia rimtesnis kalibras, grupelė paauglių nusprendžia nužudyti draugę. Istorija parodoma kiekvieno jų akimis, atskleidžiamos priežastys, kaip ši klaiki idėja gimė, kur priežastis. Nejaugi mergiotė tikrai tokia bjaurybė, ir nusipelno mirties? Taip, itin bjauri manipuliatorė ir melagė, bet žiūrėdamas filmą susidarai vaizdą, kad psichologinių problemų turi kiekvienas iš draugų, o ne ji. Pavydi bendraamžė, nesugebanti "atmušti" įkyrios savo vaikino gerbėjos, šlapukas jos draugas, sergančia motina viena pats besirūpinantis ir jo bestuburė draugė, apaugusi lašiniais, ir kas ten dar... A, užsislaptinęs homoseksualistas, slapta įsimylėjęs invalidę prižiūrintįjį. Šis vienintelis neturi jokio pagrindo jai nužudyti, todėl padaro tai taip šaltakraujiškai žiauriai, kad akyse dar ilgai stovi jos besimuistantis kūnas. Paauglių portretai lyg nužengę iš mokyklos suolo- didžiulis skirtumas tarp amerikietiško ir europiškojo kino. Ten išdažyti manekenių veideliai pasmerkia filmą nuo pat pradžių- pažiūrėkit naujausią Carrie remeiką, žodis apgailėtina dar niekada neskambėjo taip silpnai, o tai stiprus žodis. Žiūrėti nejauku, nes žinai kas nutiks filmo gale, telieka spėlioti, kokį būdą jie pasirinks, kadangi žmonių daug, kažkas ištikš (taip ir nutinka). Turint omeny, kad tai draugų kompanija, įdomu stebėti bendravimo ypatumus, kurie man pasirodė keistoki; nieko panašaus nepraktikuoju su saviškiais, todėl keista, kaip ji nieko nenujautė. Juk buvo gan aišku, kur link viskas krypsta...Stiprus!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą