2013 m. balandžio 5 d., penktadienis

Sons (2006)

Nepatogus norvegiškas apie nepilnamečių seksualinį išnaudojimą. Suręstas labai stipriai, nes pagrindinis tvirkintojas kaip koks hipnotizuotojas; maždaug o ką blogo padariau, patys pas mane ateidavot...sekundę ir pats susimąstai, bet nupurtai tą mintį kaip prie rūbų prikibusį dagį. Skriaudėjo ir aukos santykiai paremti tokia priklausomybe, prisirišimu, nenaudojamas smurtas,  nenuostabu, kad  įtikindavo berniukus, kad jie vieninteliai ir nieko čia blogo nesą. Gal jei būtų pavaizduotas atgrasiau- storas, praplikęs nevala pydaras, o čia.. inteligentiškos išvaizdos, su ūsiukais ir akinukais.. Šiurpą varo emocijos, kurias patiri žiūrėdamas, kaip jau sakiau, vien blykstelėjimas sąmonėje, o gal tikrai nieko tokio?...  Bežiūrint filmą kilo mintis- visi iškrypėliai yra iškrypėliai mūsų požiūriu, nes mus kažkas to išmokė, pasmerkė nenormalų elgesį, ir tai tapo tabu,- tai tik išsilavinimo klausimas; štai kodėl vaikai tokie pažeidžiami. Dauguma filme rodytų berniukų auga nepilnose šeimose, su nuolat dirbančiais ir laiko jiems neskiriančiais gimdytojais, vienatvė ir prabudęs lytinis potraukis nuveda tamsiais keliais.. Baseino prižiūrėtojas Larsas užtinka pediką su paaugliu, ir paskui jį šantažuoja. Į domiausia aplinkinių reakcija į Larso atradimą- niekam NERŪPI ir niekas nenori KIŠTIS. Pažeminimas, kurį patirs aukų šeimos ir pačios aukos atseit didesnis pavojus už būsimų aukų sugadintą jaunystę. Herojus blaškosi, jo veiksmai sunkiai paaiškinami, čia jis šantažuoja, čia nuneša medžiagą žurnalistams, kol galiausiai paaiškėja neracionalaus elgesio priežastys. Nemalonus, bet psichochologiškai sulipdytas puikiai.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą