The Night Porter (1974)

Nesu mačius filmų apie koncentracijos stovyklas, SS, holokaustą, nes literatūros ir taip daug, o filmai.. na, tai tebūtų vargani žiaurios realybės atspindžiai. Kokiu būdu teikiausi pažiūrėti? Nuskambės "šventvagiškai", bet nebuvo ūpo ir norėjosi dar labiau "pasigadinti" ;)).. Filmas depresyvus, ir būtų pavykę, jei mano nuotaika nešokinėtų kaip tie maži kamuoliukai vaikystėje- trenkei į žemę iš visų jėgų, o tas atšoka 2,5 metro į viršų. Netradicinė, iškrypusi, bet patraukli ir masinanti žiūrovą meilės istorija. Buvusi koncentracijos stovyklos auka  ir jos kankintojas SS-ininkas susitinka po 13 metų, ir šiurpus romanas atsinaujina. Įdomiausia buvo, kas imsis iniciatyvos, auka lyg ir mėgino trauktis- atkalbinėjo vyrą, norėjo išvažiuoti, skambino į Frankfurtą; bet.. Galiausiai buvęs kankintojas pasibeldė į duris. Keli smūgiai per veidą grąžina moteriai ...buvusią aistrą. Įsiplieskia seni jausmai, protarpais matome, kaip visa tai prasidėjo, istorija pasmerkta liūdnai pabaigai, nes jeigu "įsimylėjėliai" ir nusiteikę romantiškai gulinėti ant stiklo šukių, pagrindinio veikėjo kolegos taip nemano. Buvę SS nariai dreba dėl savo kailio, kad Liusija liudys teisme. Artėja šiurpi pabaiga. Tas sadomazochistinis elementas suteikia tokio aštrumo, kad labiau nusisekusios meilės istorijos neatsimenu nuo Madisono grafystės tiltų. Noras žaloti mylimą žmogų sunkiai suprantamas ir vis dėlto.. Kam nėra kilę noras įkasti į ausį ar kaklą, gerai įspirti ar skelti antausį?.. Smurtas glūdi pasąmonėje nuo pat vaikystės, tik suaugęs moka susivaldyti ir paklusti valiai, bet kartais..tai vienintelis meilės išreiškimo būdas.