2013 m. liepos 5 d., penktadienis

Submarino (2010)

Visai neseniai aprašinėjau britų filmą identišku pavadinimu, bet čia nesupainiokit, danų kūrinys. Istorija apie du brolius, traumuotus vaikystėje nutikusios nelaimės. Jos pasekmes jie jaučia visą likusį gyvenimą, Vyresnysis- alkoholikas ir smurtautojas, bet myli vaikus; gyvena sutrešusiam daugiabuty ir palaiko keistus santykius su laisvo elgesio šviesiaplauke ("duoda imk, muša- bėk" principas). Taip vulgariai seksą vaizduoja tik europiečiai, nors gal labiau tiktų sakyt familiariai, kaip kad gyvenime. Šlykšti balta batalynė ir boba nukarusios krūtim ir ataugusiom plaukų šaknim.  Kitas- beviltiškas narkomanas, auginantis berniuką Martiną. Kol kas priklausomybė netrukdo rūpintis vaiku, o po motinos mirties palikimu net pinigų atsiranda, neišvengiamai jauti artėjant nelaimę. Aktorius gryna pamėklė, tobulas cast'as. Taip ir sekam brolių įrimąsi per tokį pat pilką ir nykų kaip gyvenamasis miestas gyvenimą, laukdamas tragedijos. Šlykštus miesto vaizdas pabrėžia niūrią filmo nuotaiką, spalvų mažai, vien pilka, ruda, mėlyna ir juoda. Purvas ir skurdas visur, kur pažvelgsi, niekam tu nerūpi, gali tik nueit į parduotuvę ir nusipirkt vodkos butelį. Vienintelė viltis- Martinas, dėl kurio visą filmą drebi; koks jo likimas? Pabaiga ne rožinė, bet optimistiška; kartą padaryta klaida turi galimybę nebepasikartoti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą