Midnight in Paris (2011)

Suviliojo smalsumas pamatyti 20a. pradžios rašytojus,  stebuklingos kelionės metu atgal į praeitį, į bohemos širdį- Paryžių. Gilas ruošiasi vestuvėms, matome, kad iš to nieko gero neišeis; uošviams jis nepatinka, ką veikia su ta narciziška blondine (kaip reta atkari Rachel McAdams)- nesuvokiama. Gilui trūksta savybių, kurios gyvybiškai svarbios praktiškai, paviršutiniškai, materialiai nesavarankiškai moteriai, vadinasi, beveik kiekvienai. Jam nerūpi gerai apmokamas scenaristo darbas, kaip užkalt pinigo, jis tikra nelaimė šiuo atžvilgiu- užuot rūpinęsis sočiu materialiniu rytojum. svajoja parašyti knygą! Rašytojas= ubagas. Vieną vakarą, herojus  patiria neįtikėtiną nuotykį- išmušus dvyliktai valandai, prie jo sustoja senovinis taksi ir nuveža atgal į 20amžių. Čia jis sutinka Hemingvėjų, Salvadorą Dali, Ficdžeraldą ir daug kitų garsių menininkų, kuriais daug žavisi, maža to, turi galimybę su jais pabendrauti.. Filmas labai ..šviesus, užkrečia gera nuotaika, išsilavinusiam žmogui čia kaip koks atlygis už įgytas žinias  :) Stilius man priminė Wes Andersoną, o ir pagrindinis aktorius- Owen Wilson, labai klaidina, visgi tai Woody Alenas. Du filmai iš eilės žmogaus, kuriuo tikrai nesižaviu; visgi pripažįstu, kad cinkelį  turi. Gerai, kad senatvė įkrėtė proto nebevaidinti neurotiškų įsimylėjėlių :)