Susimąsčiau, kokie mes žiaurūs ir neteisingi vadinamiesiems nesubrendėliams. Kas jie? Tai žmonės, niekaip "negalintys" paskęsti kasdieninėje rutinoje- kuri susideda iš apgailėtino darbo, retėjančių plaukų ir suvokimo, kad gražiausi metai jau praeity. Kažkaip jie dar sugeba rasti širdžiai mielos veiklos, kuri nukenksmintų šitą depresijos bombą. Nu ir kas, kad jie dažnai nespėja į sutartą susitikimo vietą ar sulaužo duotus pažadus, juk čia ne smurtas šeimoje ar tradicinis ėjimas į kairę! Bet patys skęsdami šūde, norim ir kitą įmurkdyti. Kad ir kitas pajustų, koks netikėlis yra, kokia beprasmė jo egzistencija. Pagrindinis veikėjas Ričardas labiausiai už viską mėgsta vikingus. Su draugais po darbo jie inscenizuoja kovas, su visa apranga ir amunicija. Tai kelia susirūpinimą Ričardo sūnui, nes tėvo veikla- patyčių mokykloje priežastis. Žmonai taip pat atsibodo idėja "berniukai visada liks berniukais", moteris susiranda meilužį ir išspiria karžygį lauk. Bet tikras vikingas- tai ne vien barškantys ginklai ir šalmas ant galvos, Ričardo viduje rusena karinga, pasiduoti nemokanti prigimtis. Jis žūtbūt stengsis laimėti mylimosios širdį.. Tos pastangos.. Prunkščiau iš juoko :) Filmas juokingas ir kartu graudus: gyvenimas nuolat kėsinasi atimti iš tavęs net mažiausius malonumus, paversti tave nuobodžia, nelaiminga menkyste. Kaip pasisekė James Marsan veikėjui, pamatysit šioje puikioje britų komedijoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą