Filmas lieka ilgam, pamatysit, vis grįšit mintimis prie jo. Nieko nepaprasto aišku- viena liūdna istorija, kurios atomazga- du žiauriai nužudyti seneliai. Kunigė Helena sulaukia pagalbos prašymo- entuziastė psichologė, dirbanti su sunkiais psichikos ligoniais kalėjime, mėgina išgelbėti jaunuolį, mėginusį nusižudyti. Ko čia vargintis, kai pagalvoji, kokių žiaurybių jie pridarė ir kokį pavojų kelia. Na, bet "mylėk savo artimą", sako krikščioniškas tikėjimas, ir abi moterys, kiekviena savaip, mėgina tą padaryti. Lisbeta imasi rizikingo metodo- pažadinti pabaisose žmogiškumą, įtaisydama kaliniams po augintinį- papūgėlę, žiurkėną ar katinuką. Rezultatus nesunku nuspėti, bet keista, kad kunigė geresnė interpretatorė už psichologę, jaučiu galingą lingytės padermės ranką :D Pagrindinis veikėjas panašus į gezą iš Kauno, bet vaidina žiauriai gerai, nuo žvilgsnio net arbata atšąla. Psichologinis su lengva mistikos pudra, blemba, geri tie šiauriečių darbukai, šitas- danų/švedų. Susimąstai, kokie žmonės žiaurūs gali būti, ir kaip trumpai trunka kai kieno laimė :(
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą