Dallas Buyers Club (2013)

Juokinga, bet šį filmą siūliau visiems pažįstamiems, pati jo dar nemačiusi. Žiūrovai liko labai patenkinti, o aš.. miriau iš nekantrumo. Matot, turiu tokią taisyklę, kad jei filmas žada būti neblogas, būtinai turiu pamatyti jį kinoteatre. O žinot kaip ten yra su mūsų  kino pasirinkimu- į ekraną kišamos debiliškos komedijos, animacija, ir, kas baisiausia, vis daugiau rusiškos produkcijos.. Kažko intelektualesnio kartais tenka laukti pusę metų, arba palaidoti viltį, kad pasimėgausi didelio ekrano privalumais, ir su čipsų poku letenoj, susirietęs žiūri per vos besivelkantį kompą, kuris klykia windows'ų perinstaliavimo.. Kino pavasaris, laimei, įtraukė šią puikią dramą į savo repertuarą. Sunku pasakyti, ar filmas mane labiau masino iš  prodesinės pusės, ar vedė smalsumas išmėginti McCounaghey aktorinio meistriškumo ribas- nuo tada, kai pasirodė True Detective, į šį aktorių žiūriu su pagarba. Istorija paprasta- rodeo mėgėjas Ronas sužino, kad turi ŽIV. Žinia liūdna, o kur dar pridėsim  faktą, kad apie virusą dar nieko nežinoma, pati outbreak'o pradžia- aštuntasis dešimtmetis. Vyras puola gydytis pats, nelegaliai gauna išgarbstyto AZT, nuo kurio...jaučiasi vis prasčiau. Prasideda eksperimentai su savimi, siekiant žūtbūt prailginti gyvenimą. Jaudinantis reginys, filmas toks psiclologiškai stiprus, kad pažiūrėjęs jautiesi kaip išsunktas emociškai. Gyventi gyvnti gyventi.. Kitas įdomus veikėjas- transvestitas Rejon, kurį vaidina Jared Leto, seniai nemačiau tokios preciziškos vaidybos, per nugarą šiurpuliai salsą šoko :) Kokie jie abu kūdi, išsekę, omg... ir nepasiduodantys likimui ir gydytojų apatiškumui. Pastatyta remiantis tikrais faktais- Rono Woodroof'o istorija, ir jo įkurtas Dalaso klubas visuomenės nurašytiesiems.