Liūdniausias Wes'o Andersono filmas, kas daro jį tokį nuotabų. Rašytojas, taisydamas sveikatą, apsistoja merdinčiame viešbutyje. Jį sudomina keistas svetys, akivaizdžiai plaukiojantis ne šiame laikmetyje... Taip prieš akis iškyla didinga viešbučio praeitis, ir nepaprasta čia nutikusi istorija. Pasiuntinukas Zero įsidarbina Didžiajame Budapešto viešbutyje, jo mokytoju tampa neeilinė asmenybė- apsukrusis Gustavas, viešbučio siela ir pagrindinis šveicorius, didysis našlių globėjas, visada atsirandantis laiku ir vietoje, žinančias visas lankytojų paslaptis ir diskretiškai jas saugantis. Toks rūpestingumas galiausiai duoda naudos- netikėtai mirusi viena garbiųjų viešbučio svečių testamentu palieka Gustavui neįkainojamą paveikslą "Berniukas su obuoliu". Bet prieš tai reiks stoti prieš galingą ir godžią velionės giminę. Čia ir prasideda veiksmas, gaudynės su samdomu žudiku Žoplingu, slaptymasis nuo teisėsaugos "dėl nusikaltimo, kurio nepadarei", ir vienintelio liudytojo paieškos. Ralph Fiennes nepaprastai žavingas, čia pirmas filmas, kur jis persilaužė iš niūraus, depresuojančio, jam taip įprasto tipo staiga virto poetizuojančiu, rafinuotu paukšteliu :) Dar tik debiutuoja Andersono filme, bet toli pralenkia įprastas žvaigždes- Owen Wilson ir net Bill Murray! Pamiršau paminėti Adrian Brody, tamsųjį velionės sūnų, kuris atrodo labai impozantiškai, sužavi persekiojimo scena paskutinėmis filmo minutėmis, mintys nuklydo į Cubrico "Shinning". Apibendrinus, istorija panaši į Agatos Cristi apsakymą, jei Agata būtų vartojusi koncentruotą alkoholio ir kofeino mišinį. Nesuprantu, internautai kažkodėl į viršūnes kelia Life Aquatic...bla bla bla, nė nesivarginsiu googlint viso pavadinimo, toks šūdas. Tanenbaumų nepralenksi, bet drąsiai antra vieta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą