Psichologiniai siaubiakai patys geriausi, nes smegenims netenka susidurti su protu nesuvokiamais svetimkūniais, ir paskui juos negailestingai sudoroti- plyšti juokais. Kiekvienam labai lengvai gali pasimaišyti protas, o tai verčia susimąstyti. Daktaras Lindenas labai savotiškai auklėja savo vaikus- pasitelkęs pilvakalbystę, svarbias gyvenimo pamokas perteikia per medicininį manekeną, vardu Pinas. Mergaitė suvokia, kad čia tėvas žaidžia, o štai berniukas priima viską už gryną pinigą. Bėga metai. Per nelaimingą atsitikimą žūva tėvai, ir, dabar jau paaugliai, Ursula ir Leonas lieka vieni. Štai čia beprotybė pradeda imti viršų- Leonas traktuoja Piną kaip žmogų, kaip šeimos narį. Sodina jį prie bendro stalo, tariasi svarbiais klausimais, blogiausia, kad Pinas "pataria" atsikratyti kai kuriais žmonėmis. Tėvą vaidina mano mėgstamas veikėjas iš serialo "Lost"- ponas Lokas, arba Terry O'Quinn. Keistokas filmas, bet žiūrisi gerai, kai norisi biški pasišiurpinti, bet jokiu būdu nenusivilti. Atsargiai, tėvukai, su tom kalbančiom lėlytėm :)...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą