Dvynės Lorel ir Odri negalėtų tarpusavyje skirtis dar labiau- Lorel yra rami, tyki mergina, rengiasi senamadiškom mirusios mamos suknelėm (creepy) ir iki šiol gyvena su tėvu. Odri- smarki, ryžtinga, iškart pelnanti aplinkinių simpatijas,siekianti karjeros Niujorke. Tačiau jųdviejų ryšys stiprus, koks tik identiškų dvynių gali būti. Todėl kai tragiškai žūva viena seserų, prasideda tikra velniava, kaip supratau, viskas susipainiojo vien dėl šukuosenos. Kai sudalyvauji savo pačios laidotuvėse ir pamatai, kad niekas iš aplinkinių nepraveria burnos tarti keletui žodžių, susimąstai. Ko vertas toks gyvenimas, praėjęs be pėdsako kitų sąmonėje? Velniop jį. Taigi, apsimetusi savo energingąja seserimi, Lorel atvyksta į Niujorką bandyti gyventi kitaip, ne taip apgailėtinai. Diskutuotinas poelgis, bet mirtis ir tos groteskiškos laidotuvės išsklaido kortas smegeninėj, belieka beverčiai joker'iai. Filmas keistas, bet pagrindinė aktorė labai miela, didžiaakė Zoe Kazan, matyta kaip neurotiška, vestuvių bijanti menininkė Happythankyoumoreplease. Aišku, idėja pasisavinti kito tapatybę nėra nauja kine, bet kažkaip dar neteko matyti nei vieno atvejo, ir šiaip, dvyniai man visad atrodė labai įdomus fenomenas. Tokia duobėta kelionė atgal į save. Nors nešioji basutes su kojinėm, tapai abejotinos vertės paveikslus ir įsimylėjus elgiesi kaip pusprotė, faktas, kad vistiek kažkam patinki. O kad tikram gyvenime taip būtų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą