Policininkas Markas greitai su drauge sulauks mažylio, ne už kalnų egzaminai mokykloje, malonūs šeimyniniai rūpesčiai, šiokia tokia įtampa darbe. Paprastas šiuolaikinio vyro gyvenimas, iki.. Iki pratybų metu susipažįsta su Kajumi, visiškai neslepiančiu fakto, kad yra gėjus. Iš pradžių Markas stengiasi bėgti, neigti abipusę simpatiją, juk prisipažinti homoseksualumą reikštų smarkų kirtį vyriškai savigarbai, tai didžiulė gėda, baimė, ką pagalvos kiti.. Bet jausmai stipresni už protą, ir galiausiai Markas pasiduoda aistrai.. Aistrai, kuri pakeis jo gyvenimą. Wow.. Nesitikėjau iš vokiečių tokios emocionaliai stiprios dramos. Tas skausmingas mėginimas toliau gyventi kaip įprasta, retsykiais susitinkant nekaltam "pabėgiojimui".. Liūdna naujojo mylimojo situacija- atsitiktinis seksas, po kurio Markas skuba atgal į savo tikrąją šeimą.. Marką supančios aplinkybės itin nepalankios- būsima tėvystė ypač. Negali visko mesti ir išvažiuoti, jei galėtų tiesiog išsiskirti su Betina, vaiko palikti jam neleidžia sąžinė. Todėl blaškosi, kivirčijasi su kažką įtarinėjančia drauge, rūpinasi naujagimiu ir mėgina toliau gyventi "normalaus" vyro gyvenimą, tik niekas nebebus kaip buvę.. Nėra kaip baigtis šiai meilės istorijai, kaip bloguoju.. Posakis, "tikra meilė tik tarp vyrų" ne iš piršto laužtas- tokie jausmai heteroseksualioje poroje ir neįmanomi. Tarp vyrų gali dėti lygybės ženklą, o va vyras visad jausis pranašesnis už moterį. Finalas tikroviškas, nors labai bijojau, kad bus įkištas sutriestas happy endas, bet laimei, čia ne holivudas. Galima vadinti vienu geriausių šių metų reginių,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą