Penki paaugliai neturi ką daugiau veikti, kaip trintis prie prekybos centro, erzinti savininką, gerti ir blevyzgoti,
koks gyvenimas šūdas ir viskas linkę kartotis. Gal ir tiesa, bet "biezdielinimas" jau po gero pusvalandžio ima užknisti ir pamatai, kad pokyčių nebus (beje, atkreipkit dėmesį į filmo trukmę). Man nėra baisiau, kaip būti kažkam našta, išlaikytiniu, bet šie "filosofai" tą ir tedaro- geria už tėvų sunkiai uždirbtus pinigus ir nemano kažką keisti ateityje. Bent Džefas tai tikrai. Ir siunta, kad į menus linkusi jo mergina turi svajonę ištrūkti į Niujorką ir kažko pasiekti gyvenime. Menininkė tai nupušus, kažkokia klijinga substancia sutepti plaukai verčia vemti, o vaidyba kaip Kauno fifos, keistokas derinys. Šiek tiek dinamikos įneša nutrūktgalvis Steve Zahn veikėjas, mėgstu šį, dažniausiai kvailose komedijose besifilmuojantį išverstakį. Taigi kol jie mala šūdą prieš tapdami suaugusiais, į miestelį užsuka buvęs jų draugas, kuriam PAVYKO netikėčiausias dalykas- jis tapo žvaigžde, garsiu dainininku! Konflikto ilgai laukti neteko, mačiau kad tarp jo ir Džefo formuojasi pavydo žiedas, Giovani Ribisi tiesiog šlykštus (bet meistriškai), kai mėgina sumenkinti draugo pasiekimus. Atseit koks jis apsimetėlis, bejausmis šūdvalka. Laukia ilga naktis, pilna pokalbių, kinų maisto ir viskio. Kam patinka, kai daug dialogų ir mažai, laaabai mažai veiksmo, siūlau pažiūrėti, mintis įdomi kaip devintajam dešimtmečiui, be to, filmą statė pokalbio magiją puikiai įvaldęs Richard Linklater. Dabar jau nieko panašaus nesukursi, nes atsiduos šlykščiu popsu su gražiais veideliais, būtinai šmėžuotų Emma Roberts, brrr, niekada jai neatleisiu, kad suteršė trečiąjį, ir taip JAU PRASTĄ American Horror Story sezoną :(..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą