Įsivaizduokite , kad į jūsų laidotuves.. niekas neateina. Maža to, praeina savaitės, kol kažkas randa jūsų vienišą, pūti pradėjusį kūną. Atrodo, koks skirtumas, kai kūną seniai paliko jūsų nuostabi asmenybė, betgi vaizdelis liūdnas.. Toks Džono Mėjaus darbas laidotuvių biure: jis desperatiškai stengiasi rasti mirusiųjų artimuosius. Deja, į paskutiniąją kelionę juos palydi vienas. Neprivalu tai daryti, bet jis kažkodėl užsispyręs laikosi šio keisto įpročio. Filmas apie vienišus žmones, kurie rašo sau Kalėdinius atvirukus. Pabaiga išvis ašarą išspaudė, o dabar tai nutinka ypač retai. Eddie Marsan man asocijavosi su smurtautojo, protiškai nesveiko žmogaus paveikslu, o čia jis labai jautriai suvaidino kuklų tarnautoją auksine širdimi. Perspėjimas- nuotaikos tikrai nepakels, bet labai dėmesio vertas filmas apie tuos, kurie turėtų
kažkam rūpėti, nors jau gulintys po žeme...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą