2016 m. balandžio 11 d., pirmadienis

L'uomo delle stelle (1995)

Yra filmų, tokių gražių, kad širdis apsąla.. Italijos gamtos vaizdai ir paprasti žmogeliai, į kuriuos gali pažiūrėti iš arčiau, pasitelkęs kamerą. Į mažą kaimelį  atvyksta keliaujantis fotografas. Už specialią kainą jis siūlo greitą šlovę Holivude su pasakiškais honorarais. Ant tokio kabliuko vargu ar užkibtų išsilavinęs miestietis, viskas taip ir trenkia klasta, bet šitie varguoliai.. Jiems tai įvykis, viltis, kad "rytoj išauš nauja diena"..Užverda "Vėjo nublokštų " repeticijos, kaimiečiai deklamuoja Reto Batlerio ir Scarlet dialogus, juokinga ir graudu. Tas beviltiškas, toks naivus noras išsiveržti iš skurdžios buities ir liūdno gyvenimo verpeto. Humanistinis toks. Atskleidžia, koks pažeidžiamas, jautrus ir gražus yra žmogus (aišku, liežuvis išnirtų apie lietuvius taip pasakyti, bet juk čia italai, tai relax). Piemuo ižpuvusiais dantimis samprotauja apie žvaigždes, mergina guodžiasi praradusi gerą vardą, partizanai, besislepiantys olose ir kt.- liksit sužavėti. Iš pradžių jis tikisi greitai pralobti, bet tos nuogos išpažintys pralaudžia savanaudiškumo luobą. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą