Daug galvojau pažiūrėjus, ne šedevras, aišku, o visgi kažkas lieka su tavim, ypač po paskutinės istorijos. Advokatė Laura įklimpsta su bylą pralaimėjusiu klientu; vyras pyksta ant įmonės, kad rimtai susižalojęs ir negrįžtamai praradęs sveikatą negaus jokios kompensacijos, yra paliktas likimo valiai. Desperacija prieina iki drąstiškų poelgių- auka paima policininką įkaitu. Toliau sutuoktiniai Rajenas ir Džina bei jų nuobodžiaujanti atsikalbinėjanti paauglė. Šeimos vaizdelis, išsibezdėjus romantikai, bėgant nuo buities kempinguose, paskendus "autentiško" namo statybos rūpesčiuose. Labai nuobodu, gerai, šis gabaliukas trumpas. Ir paskutinioji- indėnų kraujo (?) turinti arklių prižiūrėtoja lesbietiškai trokšta Kirsten Stiuart. Kadrai ištęsti, matome, kaip nykiai eina dienos šukuojant arklius, šeriant, kuopiant mėšlą, ir su kokiu pasitenkinimu ji klausosi mokytojos kursų, o tiksliau- pačios kalbėtojos balso. Nelaiminga meilė. Kasdienis realizmas, panašu į dokumentiką, ištraukos iš paprastų žmonių gyvenimo, kurie niekuo neypatingi, jaučiama melancholija ir liūdesys. "Neišjaučiau" tik vidurinės dalies, nesupratau, ką čia norėta parodyti, trūko daugiau turinio. Užtat Jared Harris, Laura Dern, o ypač Lily Gladstone pasirodė nuostabiai, geri aktoriai- tvirtas filmo pamatas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą