Religinės tematikos filmai paprastai susilaukia didesnio susidomėjimo, jei kalbama apie šėtoną, antikristą, apokalipsę. Apie krikščionybę- neįdomu juk, fanatikai ir tiek. Taip galvojau ir aš, bet pakeičiau nuomonę. Matome moterį, kuri gyvena palaidą, tuščią gyvenimą- monotoniškas operatorės darbas dieną, seksualinė odisėja nuo vienos svingerių poros prie kitos naktį. Tuo tarpu aplink lyg virusas plinta "įtikėjimas". Žmonės susapnuoja sapną, kuriame pasirodo Dievas, ir su egzaltacja laukia pasaulio pabaigos, kuri jau čia pat. Šeron ne juokais susirūpina, užkamuoja depresija ir neviltis, kol išganoma ir ji.Tos šypsenos ir pezalai apie tikėjimą erzina ir kelia nejaukią baimę, tikintieji lyg kokių ratų apsiėdę. Bet galiausiai moteriai pateikiamas nemenkas išbandymas, ir ji tikėjimą praranda, oi daug praranda... Filmas sukrečiantis, kyla daug klausimų. Kodėl Dievas leidžia tokias baisybes? Kodėl jis toks žiaurus ir kategoriškas? Kokią teisę turime įteigti religines idėjas vaikams?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą