2017 m. gegužės 22 d., pirmadienis

Hearts in Atlantis (2001)

Vienas tų filmų, kur svarbu ne turinys, o pats atlikimas. Neįvyksta nieko ypatinga- matome vienišo berniuko vasarą, per kurią yra priverstas suaugti; užtat koks talentingas aktorius Anton Yelchin, amžiną jam atilsį. Filmą nušviečia nerūpestinga vaikystės aura, kai beviltiškai svajoji apie dviratį, bet ištaškai pinigus atrakcionuose, pliuškeniesi su draugais upėje,o karuselėje pirmąkart pabučiuoji mergaitę. Stiveno Kingo to paties pavadinimo romane istorija neapsiriboja vien Bobiu, dar yra Kerol ir Salas, bet tuomet filmas užtruktų apie 4val, kas būtų komercinė savižudybė. Berniuko motina ištisai dirba, iki ko ji galų gale "prisidirba", na, gailesčio nejutau. Netikėtai atsiranda nuomininkas, senyvo amžiaus nepažįstamasis, Tedas Brautiganas, laimei, ne koks iškrypėlis, nes motiniški instinktai išsivadėję suknelių pirkimo  ir špakliaus siautuly. Užsimezga netipiška draugystė. Tedo ieško paslaptingi, nedori žmonės, skaitantys mintis, todėl jam reikia slėptis- daugiau mistinių elementų nėra, siužetas supaprastintas. Mėginau įsivaizduot kitą aktorių vietoj Anthony Hopkins, nepavyko, hipnotizuojanti maniera būdinga tiktai jam. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą