Stereotipai kine, kaip ir ištikimybės įžadai , duoti bažnyčioje, laužomi kasdien. Kas galėjo pagalvot, kad žiūrovai lėks tekini žiūrėti, kaip žmogus nusipjauna koją ir panašias šlykštybes "Pjūkle", kuris virto ištisa saga? The Human Centipede? Arba kvailos romantinės komedijos, kuriose vulgarumas pasiekė epogėjų- romantiška pažintis prasideda.. depiliuojant vyro išangę (Blogų mamų Kalėdos)! Ir vis dėlto. John Waters niekas nepralenkia, net šiandien. Jo filmuose tyčiojamasi apskritai iš visko- šeimos, tėvų ir vaikų santykių, pensininkų, meilės, svajonių, mušami vaikai ir t.t. O juk kalbu apie septintąjį dešimtmetį,- prie liežuvio galo buvo prilipęs Vietnamas, hipiai rūkė žolę ir deklaravo laisvą meilę- karočia, idealų žmonės dar turėjo. Ir pamatai ekrane storą pusamžę moterį, įspraustą į odinį korsetą, lašiniai virsta per kraštus, o ji pati..įtikinėja sūnų tapti gėjumi. Arba Devine, storas transvestitas- maištinga paauglė, kuri pabėga iš namų, pagimdo nesantuokinį vaiką, galiausiai susideda su perversiška porele, kuriuos jaudina nusikaltimai.. Make up'as, šukuosenos, rūbai, nuolatinis išsidirbinėjimas ir vapymasis- nežinau,... stilingas. Kokiu būdu turinys neatrodo debiliškai? Atsakymas- John Waters yra prasto skonio genijus. It's above criticism. Man asmeniškai nunešė stogą labiau už Pink Flamingos, o ten valgomas šūdas, lol.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą