Serijiniai žudikai visada kėlė susidomėjimą; šis prasinešė ne taip toli, kaimyninėje Lenkijoje, 7-ajame dešimtmetyje, vadinamasis
Silezijos vampyras. Keliolika brutaliai nužudytų moterų, beprecedentis atvejis Europoje. Policiją spaudė valdžia, reikėjo žūtbūt rasti kaltą ir atkurti ramybę bei taiką; atkreipkit dėmesį, rašau kaltą, o ne žudiką. Ir rado, vyras pasipainiojo ne vietoje ir ne laiku. Atitiko
profailą, gyveno netoli vienos iš aukų, garsėjo sunkiu charakteriu. Ko daugiau reikia? Pareigūnas Jasinskis, išaiškinęs žudiką, tapo garsus, maudėsi prabangoje. Bet pamažu ima trupėti gražus fasadas; iš kito nelaimės sau pamatų neklosi. Iš šalies žiūrint, joks teismas nebūtų nuteisęs įtariamojo šiais laikais, juk akivaizdžių įrodymų nebuvo, liudininkų taip pat. Beje, kalbant apie pastaruosius- žmona vyro nekentė, garsėjo kaip kurva, kaip galima atsižvelgti į jos parodymus? Arba tie įbauginti vaikai? Žiauru. Teisingumo farsas, nė akimirkos nesuabejoji, kad viskas tik dėl tų, kurie nori kraujo, padėti tašką nemalonioje istorijoje, vyras- aplinkybių auka. Nors žudynės liovėsi, vargu ar jie pagavo tikrąjį nusikaltėlį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą