Pavyzdys, kaip gera vaidyba prikausto dėmesį, nors filmas negali pasigirti ekspresyviu turiniu ar siužeto vingiais, trukdančiais žvilgčioti į laikrodį. Istorija apie neeilinę reakciją į tragišką įvykį. Samanthos Morton herojė grįžta namo ir randa nusižudžiusį draugą. Klykia, bliauna, kviečia policiją? Oi ne. Išeina švęsti, juk Naujakas. Žinos kaip nederamą laiką rinktis. Ko ji delsia? Potrauminis šokas? Kaip atsisveikinimo dovaną, velionis palieka romaną, kurį prašo išsiųsti į redakciją. Taip ji ir padaro, tiesa, prieš tai užrašiusi savo vardą ant titulinio puslapio. Filmas- masė neadekvačių psichologinių reakcijų, jokio pykčio. Kita vertus, niekas negali nurodyti, kaip liūdėti. Turint omeny, kaip Lynne Ramsay mėgsta prievartą, tikėjausi, kad kažkas nutiks geriausiai draugei, kuri nėra tokia jau gera kaip atrodo. Nespoilinsiu, pamatysit patys :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą