2018 m. lapkričio 12 d., pirmadienis

Happy as Lazzaro (2018)

Scanorama ir vėl mano padangėje, skubu dalintis nupyškinta antele. Būna gerų, būna blogų žmonių, ir yra Lazaras.... Velnias, rašau beleką, filmas sujaukia galvą, nesupranti, ką matai ekrane, bet smegenų kumpliaračiai įnirtingai dirba. O mąstyti man patinka. Mažas Italijos kaimelis gyvena protu nesuvokiamom sąlygom- dirba markizei, lyg būtų kokia baudžiava! Kaimiečiams ne tik nemoka algos, jie gyvena susigrūdę, pluša nuo ryto lig vakaro. O kad stipresnis visada engia silpnąjį, dar išnaudoja naivų geraširdį jaunuolį. Lazaras priima viską pažodžiui, tiesiogiai, jam neįsivaizduojama, kad žmogus gali norėti sanaudiškai naudotis kitu; dėlei ko visos istorijos metu ima siutas dėl jam daromos neteisybės. Filmui įpusėjus, įsipina mistiniai elementai. Wow, prireikė 10min,  kol susipratau, kad ilgakojis laikas padarė didžiulį šuolį pirmyn! Kas čia vyksta,- šaukia racionalus protas, bet širdis džiaugiasi. Kontekstai sproginėja kaip popkornai- religinis, užnešė į Oskaro Vaildo "Ištikimą draugą", reinkarnacija (?)... 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą