Prisipažinsiu- žiūrėjau pradariusi kambario duris, nes siaubo įvarė. Paprastai horror žanre būna pateikiama: kodėl vaidenasi, iš kur kyla demono apsėdimas, jei tai- neišaiškinta žmogžudystė, keršto siekianti šmėkla prisiterorizuoja prie kaltininko ir t.t. Mūsų protas, gavęs logikos, nurimsta, ir bijoti nėra ko. Bet čia.. Buenos Airėse kaimynus krečia keisti įvykiai. Nemigos iškamuotą vyrą naktimis lanko neaiškūs sutvėrimai, stumdo baldus ir kitaip siautėja; nelaimingai žūsta berniukas, o filmas prasideda, kai sutuoktinis nueina ieškoti žmonos į vonią ir.. čia aš atsidariau duris, nes buvo itin nemalonu ir nesmagu žiūrėti. Kas, kodėl, kaip su jais kovoti? Atsakymų nėra, bejėgiška veikėjų būklė verčia kraują stingti gyslose. Beje, poltergeisto fanatikų grupelės veiksmai (išskyrus farą- širdininką) kelia antakius aukštyn- kaip musės skrenda į ventiliatorių- ar čia nuoširdžių darboholikų pavyzdys? Jausmas, kad po peržiūros kažkas liko kambary, ir kai ketvirtą nakties ėmė belsti radiatorius... kaip galima giliau įsirausiau kaldros prieglobstyje :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą