2019 m. vasario 28 d., ketvirtadienis

St. Agatha (2018)

Trečiasis maratono filmas, kurio nespėjau aprašyti vakar, nes bejėgiškai nulūžau. Vadinasi, taip. Didelis trūkumas, kad filmas neatspindi laikmečio. Jei kalbam apie gūdų šeštąjį dešimtmetį Amerikoje, buvo galima kiek padirbėti su rūbeliais ir šukuosenėlėm. Mergų apranga  dirbtinai kukli, atrodo kaip nužengę iš klubo tiesiai pas močiutę bulvėms su kefyru. Istorija apie smurtaujantį tėvą ir pussy-boyfriendą irgi so-so, nors gal kaip tik parodo,- jau kai gyvenime nesiseka, tai nesiseka. Tačiau vienuolė motinėlė sadistė atperka viską su kaupu, oi gnybtelėta katalikų bažnyčiai. Vargšės mergaitės, prisidariusios benkartų, patenka ne visai gražių ketinimų turinčioms Dievo seserims. Prasideda kova už išlikimą. Idėja patiko, visa kita- plius minus irgi, į pabaigą jau mąsčiau apie naktinį autiką namo ir kabinėtis nebuvau linkusi. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą