Praėjus beveik dvejiems metams, sulaukėme tęsinio. Jei būčiau sėdėjus apytuštėje salėje, būtų buvę tobula. Nusprendžiau, tą ir padarysiu, pasirodžius Joker, eisiu į patį nepopuliariausią dienos seansą, kur gali ateit nebent pensininkas, bedarbis arba namų šeimininkė. Susirenki šešiese, išsisklaidai per dešimt metrų, ir neužpisi kits kito savo būtimi. Pripažinsiu, turėjau nuogąstavimų, kai pamačiau James McAvoy ir Jessicos Chastain pavardes, dar statant antrąją dalį, galvojau, per daug pop, gausis nuvalkiotai. Visgi neturiu priekaištų. Wow, kaip pažengė specialieji efektai- monstrai, pamėklės kelia pasigėrėjimą, netgi voras pabaigoje išgelbėtas- devyniasdešimtųjų versijoje sukėlė stiprų juoką. Šalia manęs sėdėję ruseliai pliurpė beveik nesustodami, matyt, triedė į kelnes. Yra scena, kur pasirodo pats Kingas, kaip dažnoje ekranizacijoje. Norėjosi pamatyti daugiau Henrio Bauerso- kaip šiurpiai maloniai aprašytas jo susitikimas su mirusiu draugu psichiatrinės palatoje. Išvis, dvikovoje filmas: knyga, pastaroji laimi formatu. Joje telpa tieeeek dauuug, iš godumo norėtum pamatyti viską. Tačiau ekrano laikas ribotas, ir tai, dvi valandos keturiasdešimt minučių, čia ilgiausias siaubekas istorijoj or what?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą