Labai laukiau naujo Davido Cronenbergo filmo, faktas, kad būdamas 79-erių, vis dar kuria, kelia susižavėjimą. Turiu pasakyti, tai buvo bene giliausias jo darbas, su aiškia ekologine žinute ateičiai. Žodžiu, žmogaus kūnas adaptuojasi prie besikeičiančios aplinkos (tiksliau ekologinės katastrofos) augindamas naujus, neaiškios paskirties organus, nėra jokio žaizdų užkrėtimo pavojaus, dingęs skausmo jutimas. Filme nematome nei vieno gyvūno, nėra beveik jokios technikos- mobilekų, kompiuterių ir t.t., užtat radosi žmonių, kurie ieško naujų, ypatingų pojūčių, prisitaikydami prie dirbtinės juos supančios aplinkos. Performeris Saulis Tenseris rengia makabriškus šou, kurių metu iš jo kūno pašalinami minėti organai, asistuojant partnerei, sutraukia nemažą gerbėjų būrį. Iškreiptas smalsumas? Galbūt, daug kas naujajame pasaulyje kitaip. Į jį kreipiasi tėvas, prašantis viešos savo mirusio sūnaus autopsijos. Jis tvirtina, jog jam pavyko "išvesti" naują žmonių rūšį, gebančią misti plastiku. Tenseris bendradarbiauja su policija, kurią ypač domina ši plastikos inžinerijos grupuotė. Performeriu itin žavisi naujų organų registravimo darbuotojai- Vipetas ir Timlin, kurią itin juokingai suvaidino Kristen Stuart. Yra vieta, kur atrodo, kad pamatysi sudrėkusį Kristen klyną, kai ji atsiduria vienoje patalpoje su Lea Sedoux, iš garsiojo "Blue Is the Warmest Colour". Filme Tenseris pradeda kvestionuoti savo paties padėtį, požiūrį į nuolat besikeičiantį kūną. Priešingai daugumai, jis jaučia skausmą, net maistą ryti kančia. Kas jis- išsigimėlis publikai linksminti ar ypatingas individas, kuriam reikia priimti save tokį, koks yra? Pasak režsisieriaus, kūnas yra realybė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą