Ši puiki kriminalinė istorija pavėlavo gerus dešimt, gal net penkiolika metų. Viltis, kad žiūrovą nustebins/priblokš atomazgoje- naivu. Čia viskas lyg ant delno nuo pradžių. Žiūrovo smegenys įpratę laukti netikėtų vingių, siužeto pokštų, jas apmauti darosi nebeįmanoma. Beliko žavėtis pasakojimo būdu, kai viskas lyginama su siuvimo procesu, estetiškumo fiesta. Taip išėjo, kad adata ir siūlas nėra svetimi mano rankelėms, todėl scenografija prilipo. Uždara erdvė- siuvimo ateljė, joje darbuojasi šeimininkas ir ne tokia uoli padėjėja. Priedo čia vyksta nešvarūs mafijozų darbeliai. Vieną vakarą sugriūva čion prakiurdytu šonu, po apsišaudymo su konkurentų gauja. Ateljė šeiminkui teks pademonstruoti virtuoziškumą, norint išsisukti iš nepavydėtinos situacijos. Kaip minėjau, iškart pajunti, kad įgūdžių jis turi, ir ne vien čekšėti žirklėmis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą