Jautėsi stipri Tobe Hopper klasikos "Texas Chainsaw Massacre" įtaka- nuo pat pirmųjų kadrų atvykus į vasarnamį. Akcentų pabrėžimas, nakties garsų fiksavimas, paskui šiurpios gaudynės blaškantis po namą... Tik užpuoliko veidą matome visąlaik, kas mažumėlę trikdė, jokios paslapties, wtf, bet čia ir yra viena didžiausių kiaulysčių žiūrovui, išdūrė gerai. Aišku, čia europietiškas produktas, prancūzai rimtesni, nebuvo debiliško holivudiško veikėjų plaikstymosi ir į neviltį varančio neracionalaus elgesio ištikus krizei, kas minėtoje klasikoje mane prijuokino iki ašarų. Taigi dvi draugės studentės atvažiuoja pas vienos jų tėvus kad pasimokytų per savaitgalį, bet kur tau, nė knygos nespėja atsiversti. Į namus įsiveržia neaiškus tipas ir pradeda visus slashint. Protas veikia taip, kad visada mėginu įspėti, kur čia šuo pakastas, be to, skaičiau, kad pabaigoje laukia netikėtumas. Mano moto "filme nieko nerodo šiaip sau" pasiteisino, tačiau girtis, kad išgliaudžiau be priekaišto, negalėčiau tvirtinti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą