Sunku patikėti, kaip smarkiai mane paveikė šis filmas. Atrodo, nieko ypatingo, bet pala, paskutinė tavo gyvenimo diena visada ypatinga. Du geriausi draugai ryžtasi sunkiam žingsniui- kartu nusižudyti, šauti vienam į kitą tuo pačiu metu. Kevinas jau daug kartų mėgino pasitraukti iš gyvenimo, psichinės problemos jį lydi nuo vaikystės, Valui- depresija, niekas nebeteikia džiaugsmo. Jie duoda sau paskutinę dieną. Aplanko seną darbovietę, niekšingą tėvą, draugę, buvusį psichiatrą. Reikalai staiga pakrypsta pavojinga linkme, kai nebėra rytojaus, ribų taipogi nėra. Vakaro pabaigoje situacija smarkiai komplikuojasi. Kiek daug čia širdies įdėta, aktorių sukurtas tarpusavio ryšys pribloškia nuoširdumu, bendra kančia, kai žinai, kad geriau nebus niekada. Skaudu, liūdna, bet visi, kas gyvenime buvo palytėti depresijos, o gal susigūžę tebekiurkso jos gniaužtuose, pažins dalelę savęs. Kevinas ir Valas švaistosi ginklais, bet apsiginti vistiek negali, jėga ne jų pusėje- scenos sukurtos itin artimos kasdienybei, iš serijos- what could possibly go wrong, always does. Tikroviškumas- viena iš priežasčių, kodėl filmas puikus. Scena kur Kevinas susitinka buvusį bendraklasį, o paskui girtas stebi jo šeimą,- kaip praleimėtojas loterijoje, kurioje nė negavo dalyvauti. Čia ne koks hipsterinis šūdas,nors komedija, bet juokeliai santūrūs, kaip ir dera liečiant jautrią temą, neperspaudžiant, dozuotė tiksli, griežta. Keistai atrodytų, jei lūžtum bežvengdamas, o tada filmas baigtųsi taip, kaip baigiasi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą