Mona Demarkov- antra moteris plėšrūnė, palikusi man neišdildomą įspūdį nuo Alex Forester laikų. Nesivarginsiu priminti, kas ji tokia, atlikite namų darbus! Mona dar nuožmesnė, pavojingesnė psichopatė, apskritai neturinti silpnų vietų. Todėl kalbėsiu vien apie ją, o ne apie silpnąsias filmo vietas, kurių apstu. Kur statysi koją, ten įklimpsi lig pažasties, bet aš nusiteikus pozityviai vien dėl achujienos vaidybos. Seržantas Džekas Grimaldis darbuojasi dviem frontais, prisiduria išduodamas mafijai pavojingus liudininkus. Pinigai kapsi, meilužė dovanom apipilta, kvailelė žmona namie nieko nežino. Tik štai vienąkart užduotis nenusiseka, liudininkės nėra sutartoje vietoje. Taip Džeko keliai persikryžiuoja su femme fatale- Mona. Dailios figūros, seksualaus balso viliokė pasiūlo seržantui sandėrį, kuris užbrauks visą ligšiolinį gyvenimą. Gražus garso takelis, apsmukę devinto dešimtmečio kostiumai, noir žanro mėginys- pabaiga palieka sukti galvą, Garis Oldmanas. Bet kaip minėjau, būtent Demarkov herojė veža visą filmą. Sukuria įtampą, pavojų, laiko prikausčiusi dėmesį. Įspūdingos pastangos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą