Džulia, nekilnojamojo turto agentė, negali pasigirti sėkme darbo srityje. Jai tenka iškišinėt žmonėms visokias skyles, tiesa, jos entuziastingai- isteriškai- optimistiškai išrėkiami buto privalumai kelia susižavėjimą. Vyras irgi nenusisekęs- skaraido iš vieno darbo į kitą, lovoj jokios naudos. Pasiekus visiško pochuizmo ribą, Džulia nė nesivargina grįžti namo, verčiau nakvoja pardavinėjamam bute. Juk čia šilta, jauku, o namuose beviltiškai šalta ir bjauru. Staiga vieną dieną ima vanduo varvėti per lubas- nuostabu, kaip dabar reiks iškišti su tokiu trūkumu?- ir viršutiniame aukšte randamas seniai mirusio senolio kūnas. Pagaliau moteriai nusišypso laimė- bute paslėpta milžiniška pinigų suma, apie kurią niekas nežino. Bet ar tikrai? Nuo šios vietos prasideda siaubo komedija apie žmogiškos esybės tamsumas. Kaimynai man visada kėlė siaubą; nemėgstu sveikintis, būti trikdoma betikslio mandagumo. Aukštu žemiau gyvena debilas, jau spėjęs iškviesti policiją absoliučiai be priežasties,- žodžiu, netikiu harmoninga kaimynyste, o aplinkybės nepadeda. Neighbour horror galėtų būti atskira siaubekų rūšis. Filme laiptinė pažįsta vieni kitus daugybę metų, Džulia jiems lyg rakštis. Ką čia veikia prašalaitė, kai pinigai jau beveik kišenėje? Moteris susiduria su gauja godulio apsėstų chimerų, bet ne iš kelmo spirta mūsų agentė. Alternatyva grįžti dirbti beviltišką darbą užkuria varikliuką, be kovos Džulia nepasiduos. Alex de la Iglesia vėl mizogino rogėse, šįkart pasivažinėjimas audringas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą