Siaubekai, kuriuose figūruoja vaikai, turi kartų, namalonų skonį. Nusikaltimai, kuriuos padaro nepilnamečiai, įstatymo nėra traktuojami rimtai, juos retai baudžia, atseit pilnai nesusiformavusios asmenybės, neatsako už savo veiksmus, vaikai- nekalti, aplinka kalta ir t.t. Žodžiu, turim galimybę stebėti bliogio skleidimąsi natūraliom sąlygom- neplanuotą, nerafinuotą, be psichologinių manipuliacijų, strategijų, pure evil. Maža mergaitė Ida su šeima atsikrausto į naują vietą. Adaptacija nelengva, nes šeimoje auga autizmo diagnozę turinti sesuo, košmariška tėvų kasdienybė mane purtė jau nuo čia, tolesnių dirgiklių nė nebūtų reikėję. Netrukus Ida susidraugauja su kiemo vaikais- motinos apleistu Benu ir Aiša. Šie vaikai kiekvienas savaip ypatingi; taip, kalbu apie paranormalius gebėjimus. Bet su galia prisimeta ir didelė atsakomybė, vaikai nėra pasirengę. Pamažu nekalti žaidimai pereina į kažką tamsaus, nenuspėjamo, bauginančio. Filmas lėtas kaip sraigė, bet stebuklingu būdu čia privalumas, o ne nuobodulio kurstytojas. Istorija įtraukia, po tariamu vaikišku nekaltumu slypi gąsdinanti juoda bedugnė, kuri įtrauks, jei nepasisaugosi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą