Paskaičiavau, kad šito filmo žiūrėjimą vilkinu jau ketvirti metai, nesėkmingai laukdama tinkamos nuotaikos. Šiandien nuotaikų karuselė išsuko mane ypač stipriai, iš aukštai žaibo greičiu tėškiausi į žemę, o ratas sustojo. Panašu, kad kol kas čia ir tysosiu. Geresnės progos nebus, jungiam "Lighthouse". Supratau, kad nieko nesupratau :D Nėra už ko užsikabinti, paleidau smegenis poilsio, palikdama dirbti tik regėjimo pojūtį. Beprotybė izoliuotoje vietoje pavaizduota spalvingai, nors vizualiai matome tik juoda/balta. Du vyrai, prižiūrintys švyturį, keturias savaites turės išbūti vieni saloje. Kartų skirtumai, charakterio vingrybės ,auganti įtampėlė- bet juk tik mėnesiukas, kaip nors vyrai ištvers. Nemalonumai prasideda, kai kyla audra, pamaina neatvyksta, o vanduo užlieja maisto atsargų sandėlį. Prasideda proto užtemimas, įkvėptas nesaikingo alkoholio vartojimo- nes ką daugiau veikti?? Jūreiviški mitai- undinės, jūreivių sielos žuvėdrose, kažkoks Prometėjo tragedijos motyvas.. Kad būtų kiek galvų, tiek interpretacijų- vienos teisingos nėra. Kaip minėjau, galvos ir nelaužiau. Willemas Defo įspūdingas seno vilko kailyje, be gailesčio uja ir gainioja jauniklį Robert Pattison- vis negaliu atsistebėti, kad tai tas pats aktorius iš prastos šlovės Saulėlydžio serijos (prunkšt!)s, o bernas moka vaidinti!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą