2023 m. rugpjūčio 29 d., antradienis

Talk to Me (2023)

Nuo pirmųjų kadrų apėmė nostalgijos atmaina - ilgiesi dalykų, niekada neturėtų. Paauglių tūsas dviaukščiame name su baseinu, iššaukė norą būti patyrus ką nors panašaus. Daug ploto, nuosavas kiemas ir šansas, kad iš tokios begalės žmonių ne visi bus dūhai. Anstyvų 2000-ųjų Lietuvoje laikotarpis ir  suskių klasiokų pramogos sutriestam daugiabučio bute ar kiuženoje Slabodkėje nekėlė absoliučiai jokio noro būti jų gretose. Gal aš čia idealizuoju užsienį, juk ne kuo šustresniu vaikigaliai ten užsiiminėja- žolė, alko, nesaugus seksas tėvų kambary, turto gadinimas. Aišku, dabar, suaugus, gali baliavoti kiek širdis geidžia kur nors sode ar paskoliniame name, nesibaimindamas policijos, bet čia ne tas pats. Prarastas jaunatviškas polėkis, jausmas, kad dar visas gyvenimas tau prieš akis, neveltui sakoma "viskam savas laikas". Žodžiu, nustebino mane, kaip toli į praeitį nukėlė paaugliškos linksmybės, o paskui taip staigiai perėjo prie veiksmo, kad net žagtelėjau. Turim tik 1.5val, tad negaištam laiko, stab stab stab :D Filmą labai gyrė ne tik žiūrovai, bet ir kritikai- retas reiškinys tamsiame siaubekų danguje. Australijoje, matyt, karštis davė jaunimui į galvą- pramogos su balzamuota ranka kviečiant mirusiuosius, nustebino mano daug mačiusią akį. Juk yra internetas, tai kas čia per išsipisinėjimai? :D Oh well, bet suintrigavo iš karto, be to, pajuodę veidai ir išsprogusios akys ten labai įdomiai pabazarina. Adrenalinas ir šiurpai, įpilkit dar! Sumanu, kad yra kadras, kuriuo užbėgama už akių padaryti iš spiritizmo seanso mem'ą- nesivarginkit, autoriai patys jį padarė,- dvasios šokinėja kaip guminiai kamuoliukai, atkragintos galvos tabaluoja lyg kaliausės vėjyje, skambant populiariai muzikai, pagreitinus, liuks :) Esam pratę prie jump scares, kurie nusibodę iki gyvo kaulo; o čia, pastebėjus neaiškų objektą tamsoje, jis ne šoka iš vietos klykdamas kaip "Humanos" pardavėja apie išpardavimą, bet laukia, kol atkreipsi į jį dėmesį, triesdamas į kelnes. Tada išropoja, demosntruodamas art department talentą- lyg kas iškastų savaitę gulėjusį lavoną- odos spalva, tekstūra,-žavinga autentika. Ir pasielgia anaiptol ne taip, kaip tikėtumeisi iš siaubeko; kinky-fetišist on the loose :DD Siurprizai man labai patinka, gavau jų apsčiai. Taigi prisidirbęs jaunimėlis mėgina kažkaip kapanotis iš padėties, vienam jų pakliuvus į ligoninę kritinės būklės, bet situacija, atvirai sakant, beviltiška. Pabaiga duoda peno bent dviem tęsiniams, kas nėra cool ir naivuoliškai tikiuosi, kad nepradės melžti šio ypatingo skonio karvės.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą