Prireikė laiko, kol susigaudžiau struktūroje. Kada įpaniota animacija, visada užtrunka laiko; vis stabdai kadrą, kad perskaitytum kas ten parašyta "debesėlyje". Ne iškart supratau, kas tasai vyresnis vyras, kurį kalbina filmavimo studijoje. Harvey Pekar, žmogus, iš savo niūrios prizmės fokusuojantis absurdišką, bet tokį pažįstamą nepakeliamos buities lengvybės turinį komiksuose "American Splendor", dailininkas- Robertas Krumbas. Situacijos pažįstamos, pagrindinis herojus neįtikėtinai artimas. Dabar, važiuojant viešuoju transportu ir eilinį sykį susidūrus su babce, apsimyžusia iki ausų, tempiančią "Maximos" krepšius, prikrautus šlamšto, visada pagalvoju: kaip šitai būtų įamžinta komiksuose? :) Medžiaga sodri, net akis graužia! Paul Giamatti, dėl kurio ir susiradau šį filmą, kerinčiai suvaidino H.P., niurgzlį, muzikos plokštelių kolekcionierių, kurio apatija ir pesimistiška natūra ką tik išmušė antrosios žmonos saugiklius. Niūrus tipas, žinoma, nepralinksmėja, vienatvė jį žudo. Ir štai vieną dieną gauna lemtingą gerbėjos laišką. Filme žaismingai susidėlioja biografiniai faktai ir laki vaizduotė, rezultate išeina linskmai- liūdnas meno kūrinys, geriausiai atspindintis, su kuo susiduria žmonės, gyvenantys nuobodų, monotonišką gyvenimą, ir patys tą puikiai suvokiantys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą