Smegenys netikėtai sugretino pagrindinį herojų su Lietuvos dainininku Justinu Jaručiu (blemba, kodėl man žinomos panašios ypatos??) kurio labai nemėgstu ir bjauriuosi- taip filmas žiūrėjosi dar keisčiau; nors keistumo ir taip netrūko? Avangardas nuostabus, nesensta- 53 metų filmas, o ištisas dvi valandas stebiesi, juokiesi, gūžčioji- dėmesys neslopsta nė akimirkai. Vienišas klajūnas su nuogu vaiku (!) keliauja po šalį, sutikdamas kitų nurautų veikėjų, dialogus pavadinčiau absurdo filosofijos tauškalais. Kiekvienas priešininkas- laukinės vaizduotės vaisius, bet labiausiai patiko "pilno žmogaus komplektas" iš bekojo ir berankio vyrų,
kreizuva ... Pirma dalis rodo, koks pagrindinis veikėjas kietas- kaip įprasta vesternuose, nugali konkurentus jei ne jėga, tai klasta ir gudrumu. Buvo gaila kiekvieno iš jų, negailestingas gyvybių atėmimas be jokios priežasties, tenorint pasimieruot, kas kietesnis. Nebūtų panašumo į Jarutį, nebūčiau taip rūstavus :D Smurtui kursto į mazochizmą linkusi partnerė, kurią paskui nuvilioja kita moteris! Antra dalis- praeities kalčių išpirkimas (?), kada jį, sužeistą ir paliktą likimo valiai, priglaudžia luošiai. Finale dar viena smurto salvė, uždanga nusileidžia, kraipai galvą, ką čia matei, tik žinai, kad patiko :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą