Skaičiau, kad filmas savu laiku patyrė didžiulį fiasko- žiūrovai ėjo iš kino salių pasipiktinę ir nusivylę. Pradžioje jis buvo daug ilgesnis, 2:15min, manau, tai smarkiai prisidėjo prie išreikšto negatyvo gausos, vėliau režisierius juostą apkarpė iki 1:40. Nesėkmės priežastis- John Cassavetes, būdamas žalias kriminalų srityje, parašė scenarijų kriminalinei dramai ir režisavo jį pagal savo viziją. Išėjo labai meniškas produktas, o nusikalstamas pasaulis paprastai siejamas su purvu, atmatom, žiaurybėmis. Scenos, kur smurtas, šaudoma, miršta žmogus- jos visos atliekamos tamsoje, nieko nematai! Gladiatorių šou fanams, ištroškusiems kraujo, čia buvo lyg antausis! Kaip drįso atimti privilegiją pasimėgauti prievartos vaizdais ekrane! Iš tikrųjų, tik dėl šios priežasties filmas vertas dėmesio po tiekos metų, dėl to netipiškumo ir Cassavetes prisiimtos rizikos. Pastebėjau, ką mėgsta labiausiai- tai pritraukti aktoriaus veidą su kamera, viskas vyksta jo išraiškoje, emocijose. Prasiskolinęs striptizo klubo savaininkas Cosmo turi reikalų su mafiozais, kurie pateikia jam užduotį- sykį pinigų grąžinti negali- nužudyti kinų šulą. Cosmo nepanašus į gangsterį, nededi daug vilčių, kad susitvarkys. Realiai, toks ir planas- turėtų būti kulkų suvarpytas senio apsaugos knibždančioje viloje. Cosmo supranta, kad užima linksmintojo vaidmenį, kad žiūrovas bent penkiolikai minučių užsimirštų, kas yra pats- jo biznis laikosi ant šios iliuzijos, gilus monologas pabaigoje tą pabrėžia. Pats įsivaizduoja, kad yra sėkmės įsikūnijimas, apsuptas gražuolių, bet čia vėl iliuzija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą