2024 m. liepos 29 d., pirmadienis

The Coffee Table (2022)

Kūdikio atėjimas į pasaulį atneša daug sumaišties, ypač kada tėvai ne pirmos jaunystės ir nervai sudėvėti kaip davatkos skudurai. Pora niaujasi lyg šuo su kate, idiotiškas ginčas dėl sušikto kavos stalelio paskleidžia tiek psichologinio smurto dūmų, kad akis ima griaužti. Moteriškė prašosi plytos į snukį, savotiškai, galų gale gauna... Greitai supranti, kad čia bus viena porų, kur vyras pakištas po padu. Nesakau, kad man patiktų atvirkštinis variantas, tiesiog valios primetimas kelia siaubą. Jų toksiški santykiai (arba aš nenormali, žmonės juk  iš tikrųjų panašiai gyvena, ačiū, nereikia) buvo didžiausio klaiko šaltinis. Filme labai daug užknisančių, įkyrių veikėjų (paauglė kaimynė, baldų pardavėjas, brolis su savo paikše drauguže), kurie zulina zulina trapius nervus, o turint omeny kas dedasi vyro galvoje, nesupratau, kaip jis taip ilgai ištvėrė. Visiška auka. Ispaniško temperamento viražai čia labai tiko, be ekspresijos, nuotaikų kaitos, isteriško juoko ir ašarų kaleidoskopo filmo nė neįsivaizduoju! Absoliutus NE vaikų įsigijimui liko nepajudintas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą