Man čia vos antras Hičkoko filmas po "Psycho"! Verta pažiūrėti vien dėl scenos, kaip kamera tolsta nuo durų, pro kurias nesėkmingai įžengė vargšelė Barbara, o tada- kadras bulvių sunkvežimyje, grotestiška, juokinga ir šiurpu vienu metu, o "kroviniui" išvirtus ant greitkelio, jau visai nemalonu. Filme nėra suspenso jausmo, kuriuo režisierius taip garsėjo- kaklaraiščiu moteris pasmaugiantis žudikas aiškus iš karto, galėtų piktinti tik kaip policija eina klaidingais pėdsakais. Bet palaukit, tuomet dar nebuvo vaizdo kamerų ir nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, liudininkų žodis tapo lemiamas. Įtariamasis, alkoholikas ir šviežias bedarbisRičardas simpatijų nekelia- karštakošio nevykėlio charakteris ir bjaurokas elgesys su moterimis verčia bjaurėtis. Dėl jo likimo nesijaudini: slapstosi nuo teisėsaugos, net jei būtų patupdytas į kalėjimą, žiūrovui nė raumenėlis nevirptelėtų. Tikrasis žudikas- kur kas įdomesnė asmenybė- sadistas džentelmeniškomis manieromis, respektabilus verslininkas. Filme daug komiškų elementų (neskaitant vargšių moterų)- šmaikštus baro šeimininkas, be skrupulų išspiriantis darbe lakantį darbuotoją, santuokų agentūra, žmonos kulinarines katastrofas kenčiantis detektyvas. Jie aptarinėja bylos eigą, skrandžiui desperatiškai spazmuojant, matant lėkštėje plūduriuojant paukštelių kūnelius arba kiaulės kojas. Žmonai kur kas geriau sekasi žmonių psichologija- "jie buvo vedę dešimt metų. Tai negali būti nusikaltimas iš aistros."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą