Keistai nudžiungu, pastebėjusi filme mažyčių detalių, apie kurias vėliau perskaitau ir galvoju- taip ir maniau! Kalbu apie Šaftą suvaidinusio vyro laikyseną- tiesus, pasitempęs, galva iškelta, drabužiai guli geriau nei ant dažnos damutės- Richard Roundtree buvo modelis! Akivaizdu. Jo drabužiai buvo malonumas akiai, net golfas tiko! Filmui prasidedant, girdisi pagauli, juokinga dainelė, specialiai sukurta ekranui, dar linksmiau buvo, kai sužinojau, kad captelėjo "Oskarą". Patinka man humoro jausmas. Filme apstu komiškų momentų- privatus seklys Šaftas- juodaodis aštrialiežuvis, gatvių guru, mėgsta pasigirti ir nesileidžia niekieno stumdomas. Kada gindamasis nudobia bičą, farai primeta jam išspręsti keblią situaciją Harleme; bręsta gaujų karas, o vietinis bosas kreipiasi su prašymu rasti pagrobtą dukterį. Šaftas spėja patekti į dar vieną rimtą pasikėsinimą, prikirpti sparnelius dviem šikniams bare ir sugulti su baltąja moterim; juokinga, kaip paskui išgrūda ją lauk, nes Šaftui reikia dirbt XD Gelbėjimo operacija pabaigoje, pasitelkus vandens žarną- originalumo epogėjus, žiūrėjau ir galvojau, kad Tarantino turbūt mėgavosi kiekviena šio jaukalo minute :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą